Atnaujinta 2024-05-04 21:36
Orai Ukmergėje. Ukmergės rajono savivaldybės žemės plyti net trijuose fiziniuose geografiniuose rajonuose: vakarinė ir šiaurės vakarinė teritorijos dalis – Nevėžio lygumoje, rytinis pakraštys – Aukštaičių aukštumoje, o vidurinė dalis – Vakarų Aukštaičių plynaukštėje. Aukštaičių aukštumoje, ties Karališkių kaimu, yra aukščiausia rajono vieta – 223 m virš jūros lygio. Žemiausias taškas – rajono pietvakariuose, prie Šventosios – 42 m. Vandens telkiniai užima 2,3% Ukmergės krašto teritorijos. Teka Šventoji, jos intakai Siesartis, Armona, Mūšia, Šiaušiupis, Dukstyna ir kt. Telkšo 30 ežerų, iš jų didžiausias yra Lėnas (265,2 ha); keli tvenkiniai. Miškams tenka apie trečdalį žemių. Didžiausi Taujėnų, Siesikų, Šešuolių miškai.
Rajono centras Ukmergė įsikūrusi prie Šventosios upės ir jos dešiniojo intako Ukmergėlės, 72 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis pirmąjį kartą paminėtas 1333 metais (Hermano Vartbergės kronikoje). Miesto teises Ukmergė įgijo 1792 metais. Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, Ukmergėje yra 25,86 tūkst. gyventojų.
Orai Ukmergėje susiję su adiabatiniu oro masių leidimusi nuo gretimų aukštumų; dėl blogo vandens nutekėjimo būdingas dirvožemių perdrėkimas. Kraštas patenka į klimatinį Vidurio žemumos rajoną, Mūšos-Nevėžio parajonį, kuris Lietuvoje yra didžiausias, tiesa, Ukmergė yra šio klimatinio parajonio pakraštyje. Orai Ukmergėje turi ir savo ypatumų. Įdomu, kad Ukmergėje būna itin mažai ūkanotų dienų – rūkas tvyro tik 38 dienas per metus, orų prognozė Ukmergėje skelbia, kad kai kitur gali būti ir 100 tokių dienų.